Medelynai: tikslai ir veikla

Mūsų miškingoje šalyje gausu medžių veisėjų ir augintojų, kurie steigia medelynus. Medelynai – tai tam tikri urėdijos padaliniai, specialūs ūkiai ar tiesiog žemės sklypai, kuriuose gali būti auginami įvairių medžių ir krūmų sėjinukai ir sodinukai, kuriais bus apsodinami miškai ir sodai.

Tiek miškų medžių, tiek ir vaismedžių medelynai siekia kad Lietuvoje atsirastų kuo daugiau kokybiškų augalų, kad būtų kuo daugiau geros kokybės medienos, taip pat dirbama, kad miškai būtų turtingi laukine augalija ir gyvūnija, o gyventojai galėtų džiaugtis miško teikiamomis gėrybėmis ir pasisemti jėgų bei sveikatos. Medelio sodinimo ir auginimo tradicija dažniausiai eina iš kartos į kartą, todėl vaikai, kurie sekė tėvų pėdomis, gali didžiuotis gražiais ir sveikais augančiais medžiais.

Dovanojant save miškui ar sodui, jie visada atsilygina tuo pačiu. Pats pirmas medelynas Lietuvoje buvo įkurtas Alytuje 1928 m. Šiame medelyne buvo auginami įvairūs miškui skirti medeliai: ąžuolai, pušys, elgės, alksniai ir pan. Šiuo metu patys populiariausi yra mišrūs medelynai. Juose auga ir miško medžiai, ir sodo vaismedžiai bei dekoratyviniai augalai. Bene visos miško urėdijos taip pat turi ir daigynus.

Didžiausi Lietuvoje veiklą vykdantys miško medelynai yra Vilniuje, Panevėžyje, Rokiškyje, Jonavoje, Kretingoje, Tauragėje, Kaišiadoryse, Telšiuose. Kaip jau minėta, medelynuose dažniausiai auginami patys pagrindiniai mūsų šalyje augantys medžiai: ąžuolai, pušys, elgės, alksniai, taip pat uosiai, juodalksniai bei beržai. Dažniausiai tai būna 1–2 m. sėjinukai arba 2–3 m. sodinukai. Medelynų plotas dažniausiai susideda iš dviejų dalių: produkuojančios, kurioje yra sėjinukų dauginimo bei sodinukų skyriai, ir pagalbinę.

 Vaismedžių medelynuose, kurie teikia didžiulį sodo medžių pasirinkimą, galima įsigyti sodo vaismedžių ir vaiskrūmių: kriaušių, obelų, vyšnių, slyvų, trešnių, abrikosų, persikų, taip pat ir juodųjų, raudonųjų ar baltųjų serbentų, šilkmedžių, aviečių, gervuogių, šilauogių, lazdynų, agrastų, svarainių ir pan. Šiuo metu Lietuvoje veikiantys medelynai yra nuolatos prižiūrimi ir kontroliuojami Valstybinės augalininkystės tarnybos, kuri teikia leidimus augalais prekiauti, įvežti įvairius jų apsaugos produktus ne iš ES valstybių, išduoda augalų pasus bei fitosanitarinius sertifikatus, taip pat rūpinasi dauginamosios medžiagos tiekėjų atestavimu ir patvirtinimu. Ši tarnyba pasirūpina, kad augalams medelynuose būtų nuolatos atliekami būtini fitosanitariniai tyrimai, kad būtų dauginamos gerai augančios, gausiai skanius vaisius vedančios, atsparios ligoms ir šalčiams veislės.

 Lie­tu­vos vaismedžių medelynai, siek­da­mi įsi­tvir­tin­ti mūsų šalies vie­ti­nė­je rinkoje bei at­silai­ky­ti prieš importuoja­mų vai­sių kon­ku­ren­ci­ją, teikia tokius so­di­nin­kus, su kuriais gali būti rekonst­ruo­jami so­dai. Lietu­vos sodininkys­tės ir dar­ži­nin­kys­tės ins­ti­tu­to moks­li­nin­kai teigia, kad kiekvienais metai Lietuvoje reikėtų pa­so­din­ti daugiau nei 300 ha obe­lų so­dų. O tam me­de­ly­nai tu­ri iš­au­gin­ti apie 500 tūks­t. sodinukų. Šiuo metu obe­lai­čių dau­gi­ni­mas visuose sertifi­kuo­ja­muo­se mede­ly­nuo­se tesie­kia 300 tūks­t. per me­tus ir tai yra žymiai per ma­žai siekiant užtikrinti tinkamą so­di­nin­kys­tės plėt­rą.